Tai įprasta ir nesudėtinga procedūra, kurios metu dėl stiprių karieso pažeidimų, suirusio danties vainiko, skilusio ar lūžusio danties, netaisyklingo sąkandžio ar danties padėties, aplinkinių audinių ligų, esant neišdygusiam dančiui ar kitoms komplikacijoms yra atliekamas danties šalinimas.

Kai protiniai dantys yra nefunkcionalūs (nedalyvauja kramtymo funkcijoje), yra pažeisti ėduonies, gali sukelti uždegimus ar pakenkti šalia esantiems dantims bei sąkandžiui yra atliekamas protinių dantų šalinimas. Protinio danties šalinimas yra atliekamas nejautroje, todėl pacientas nejaučia jokio diskomforto. Po procedūros, nustojus veikti anestetikui, žaizdą gali skaudėti (būtina naudoti tik chirurgo rekomenduojamus vaistus). Kelias dienas gali būti jaučiamas diskomfortas, tinimas, ribotas išsižiojimas, rijimas, retai – lūpų, smakro odos aptirpimas. Tai laikini, normalios praktikos negalavimai, tad pergyventi nėra dėl ko.

Pašalintus dantis rekomenduojama pakeisti implantais, kad būtų išvengta žandikaulio kaulo tirpimo ir veido deformacijos bei neišilgėtų šalia esantys dantys.

Ką turiu žinoti po dantų šalinimo procedūros – skaitykite ČIA

Retinuoti dantys – tai dėl įvairių priežasčių negalintys išdygti dantys. Dažniausiai retinuoti dantys būna protiniai, viršutiniai iltiniai, apatiniai prieškrūminiai ir virškomplektiniai (papildomai susiformavę) dantys.
Retinuotų dantų šalinimo priežastis: netaisyklingos padėties ir/ar lenktos šaknys.

Neišdygusių protinių dantų šalinimas atliekamas taikant vietinę nejautrą, pilną arba dalinę narkozę. Prieš procedūrą padaroma rentgeno nuotrauka, kurioje matoma danties ir aplinkinių anatominių struktūrų būklė, šaknų padėtis. Diagnostika leidžia gydytojui tiksliai suplanuoti operaciją bei galimas rizikas procedūros metu ar po jos ir apie tai informuoti pacientą.

Alveolitas – po danties traukimo kaulinėje vietoje prasidėjęs uždegimas, kuris prasideda nesusidarius krešuliui. Uždegimas pasireiškia vidutiniu arba stipriu skausmu, kurio nenumalšina vaistai, jaučiamas tvinkčiojimas, nemalonus skonis burnoje bei prastas burnos kvapas. Alveolito priežastis – vieta, kurioje buvo danties šaknis vadinama – alveole. Po operacijos ji užsipildo krauju, kuris sukreša ir atlieka biologinio barjero funkciją. Jeigu krešulys nesusiformuoja arba išnyksta, į kraują patenka infekcija, kuri išplinta alveolėje ir sukelia alveolitą (uždegimą). Alveolito gydymo metu odontologas praskalauja probleminę vietą antiseptiniu tirpalu, pašalina maisto likučius, suaktyvina kraujo tekėjimą atgal į terpę ir dezinfekuoja.

Rezekcija – chirurginis šaknies sutrumpinimas sukūrus prieigą per kaulą, padarant nedidelį langelį, kai šaknies kanalas užplombuotas. Rezekcijos priežastis: kai dėl stipraus karieso kyla nervo infekcija ir netaikant nervų gydymo, uždegimas pereina į kaulo zoną, kurioje yra danties šaknies viršūnėlė. Procedūros metu pašalinama nesveika danties šaknies viršūnė su aplink esančiais pakitusiais audiniais. Šaknies viršūnės rezekcija atliekama tiek krūminių, tiek priekinių dantų srityse. Dantis gali atrodyti normaliai, tačiau viena iš kelių danties šaknų gali turėti infekcijos židinį, būti skilusi ar dėl periodontito negrįžtamai pažeista šaknis. Tuomet, priklausomai nuo esamos situacijos, yra šalinama dalis šaknies arba viena pilna šaknis, kitų neliečiant.

Rezekcijos tikslas – išsaugoti dantį, sugrąžinti pilnavertę jo funkciją.

Lūpos ir liežuvis turi į plėvelę panašų darinį – pasaitėlį, kuris reikalingas, kad prilaikytų ir apribotų lūpų bei liežuvio judesius. Jeigu pasaitėlio ilgis ar dydis netinkamas, naujagimiui sunku žįsti ir mityba tampa nepakankama, pradėjus kalbėti vaikui sunku tarti garsus, tarp priekinių dantų pradeda rastis tarpas bei trikti kalba, jo korekcijai reikalinga chirurginė plastikos procedūra. Dažniausiai tai nesudėtinga procedūra, kuriai naudojama vietinė nejautra.

Tai dantų krašto korekcija, kurią dažniausiai prireikia atlikti prieš protezuojant dantis, jei danties vainiko dalis nulūžusi, suirusi ir pažeidimas siekia dantenas, ėduonis giliai įsiskverbęs po dantenomis, išviešėjusi dantena. Operacijos metu danties šaknis yra atveriama ir apie ją esanti kaulo apimtis yra pakeičiama, siekiant pakeisti dantenų kontūrą, kad danties vainikėlis apgaubtų kuo daugiau sveikų likusių danties kietųjų audinių ir suteiktų dantenoms natūralią formą.

Procedūros tikslas: atidengti daugiau danties audinio.

Kartais danties audiniai nukentėję itin stipriai ir pažeidimas siekia kaulinę ribą. Tokiu atveju atliekama periodontologinė procedūra – kaulo krašto kontūravimas.