Loading...

Edgaras Lukšys

KU hidrologijos absolventas Edgaras Lukšys: „Hidrologas manyje gimė ir augo jūroje ir pajūrio krantų tyrimuose, tačiau tikrasis pašaukimas yra Lietuvos upės bei ežerai“.

Esi kilęs iš Marijampolės, gana toli nuo jūros, tad kaip nusprendei pasirinkti hidrologijos ir okeanografijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete?

Hidrologijos ir okeanografijos studijas pasirinkau atsitiktinai. Nors prieš stodamas apie pačias studijas žinojau nedaug, akį patraukė gražus pavadinimas. Visgi pradėjęs studijuoti supratau, kad tai buvo kur kas daugiau nei tik gražus pavadinimas. Tai tapo ir gyvenimo būdu, kadangi ši sritis man padėjo atrasti save. Jūros didybė, ežerų ramuma ir upių nenuspėjamumas manyje pažadino tikrą hidrologą, kuris dabar neįsivaizduotų savęs kitur.

Kas labiausiai įsiminė ir kokia yra vertingiausia patirtis, įgyta hidrologijos studijų metu?

Pirmas prisiminimas, kuris giliai įstrigo mano atmintyje – pirmosios ekspedicijos mariose vaizdai, kai ankstyvą ryta pamačiau saulės spindulių nušviestas negyvąsias kopas, o švelnus bangų sūpavimas mus plukdė Klaipėdos uosto link. Taip pat studijų metu buvo nemažai progų susipažinti su „tarptautiniais vandenimis“ dalyvaujant įvairiose praktikose ir ekspedicijose. Turėjome nemažai ir užsienio dėstytojų, kurie praplėtė mūsų suvokimą ne tik apie hidrologiją, bet ir apie mums artimą aplinką, kurią sudaro ne tik vanduo, mūsų pagrindinis tyrimo objektas, bet ir aplinkinė gamta bei mes – žmonės. Tai leido suprasti, kaip viskas tarpusavyje susiję. Visgi paskaitų metu įgyjamos žinios įgauna prasmę tik tada, kai atsiduri laive, valtyje ar krante. Tada ir atsiveria tikrasis studijų žavesys, kai gali viską patirti savo kailiu.

Gal įsiminė koks dėstytojas?

Įsimintinų dėstytojų buvo ne vienas ir ne du, tačiau išskirti kurį nors vieną būtų sudėtinga. Kiekvienas jų paliko įspūdį. Vis dėlto, mano nuomone, didžiausią indėlį mano studijų atžvilgiu įnešė tie dėstytojai, kurie daugiau dėmesio skyrė praktikoms. Manau, kad mūsų specialybėje daugiau laiko reikia praleisti prie vandens, nes tik tokioje aplinkoje lengviau suprasti dėstomą dalyką.

E. Lukšio nuotraukos

Kaip pasisuko tavo karjera po studijų baigimo?

Baigęs bakalauro studijas pradėjau dirbti Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute, po to – naujai įkurtame Jūros tyrimų institute. Dirbdamas institute baigiau Jūrų hidrologijos magistro studijas ir įgijau daugiau patirties hidrologijos, hidrografijos srityse, taip pat turėjau daug praktikos dirbant su inžinerine įranga. Institute dirbau su daugeliu savo srities specialistų, o tai tik sustiprino mano žinias. Esu ir būsiu dėkingas jiems už tai.

Jūra mano širdyje visada užims ypatingą vietą, tačiau kaip hidrologą mane visada labiausiai žavėjo ir traukė upių nenuspėjamumas, taigi nusprendžiau gilintis į upių tyrimus ir šiuo metu dirbu VĮ „Vidaus vandens kelių direkcijoje“. Šiame darbe grįžau prie tų ištakų, kurios mane ir įtraukė į hidrologijos pasaulį.

Kaip dabar atrodo tavo darbo diena?

Šiuo metu mano darbo diena iš ramios dienos kabinete gali greitai pakisti į darbo dieną Nemune. Nors daugumą darbų planuojame į priekį, kad viską atliktume tinkamai ir kokybiškai, kartais visi planai sugriūna ir tenka skubėti atlikti svarbius darbus kitur. Kaip jau įpratome sakyti,  lekiam „gesinti gaisro“. Taip pat daug laiko skiriu susipažinti su įvairiais dokumentais, teisės aktais bei gilinu modeliavimo žinias. Tobulinu save daugelyje sričių ir taip pat atlieku inžinerinius darbus, tad darbo diena nebūna monotoniška ir kasdien tenka susidurti su įvairiais iššūkiais.

Kokios studijų metu įgytos žinios ir patirtis praverčia dabartiniame tavo darbe?

Visos studijų metu įgytos žinios ir patirtys praverčia atliekant užduotis darbe. Studijuodamas vis klausdavau savęs, kam reikia šito ar ano, ar tai man pravers dirbant? Pasirodo, kad praverčia, nes kiekviena situacija yra skirtinga ir reikalauja vis kitokio požiūrio ir žinių. Tam, kad atliktum darbą, reikia greitai įvertinti situaciją, o kad priimtum tinkamą sprendimą, reikia suprasti visus faktorius, galinčius daryti įtaką tiriamam objektui. Studijų metu įgytos žinios suteikia pagrindą, bet pabaigus universitetą mokymasis nesustoja. Tobulėja technologijos, atsiranda vis daugiau naujovių, tad kiekvienas darbas išmoko vis kažko naujo.

Ką galėtum pasakyti studentui, svarstančiam, ar pasirinkti hidrologijos ir okeanografijos studijas KU?

Šios studijos yra unikalios, tačiau galbūt ne kiekvienas jose atras save. Noras būti šalia vandens, gamtos – pagrindinis mano studijų stimulas. Jei esi žmogus, kuris myli gamtą, o ypač vandens telkinius, upes, ežerus ir jūrą, ši specialybė –  kaip tik tau.