Studijos

Studijos Klaipėdos universitete vykdomos pagal universitetinį laipsnį suteikiančias studijų programas.
Laipsnį suteikiančios studijų programos yra trijų pakopų: I-oji pakopa – bakalauro; II-oji pakopa – magistrantūros; III-oji pakopa – doktorantūros.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos teikia universalųjį bendrąjį išsilavinimą, yra labiau orientuotos į teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Baigus šias studijas įgyjamas atitinkamos studijų krypties bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir kvalifikacija, tą paliudija bakalauro diplomas.

Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus magistrantūros studijų programas, įgyjamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija, tą paliudija magistro diplomas.

Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo doktorantūroje. Baigus doktorantūros studijas ir apgynus disertaciją, įgyjamas mokslo (meno) daktaro laipsnis, tą paliudija daktaro diplomas.

Lietuvoje veikia nacionalinė aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistema. Vykdomos tik akredituotos studijų programos. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Studijų apimtis matuojama studijų kreditais. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų. Vienas studijų kreditas lygus vienam Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditui.
Bakalauro (I-osios pakopos) studijų programos skiriamos teorinių pagrindų ir bendrų gebėjimų ugdymui. Studijos orientuotos į aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pasirinktos studijų krypties pagrindinių žinių formavimą ir aukščiausio lygio profesinių įgūdžių ugdymą.

Nuo 2015 m. visų Gamtos katedros kuruojamų bakalauro studijų programų apimtis yra 210 kreditų (iki 2015 m, 240 kreditų). Pirmosios pakopos studijos trunka 3,5 metų. Studijos baigiamos bakalauro baigiamuoju darbu. Baigus studijas ir suteikiamas atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Toliau studijas galima tęsti magistrantūros studijose.

Gamtos katedros kuruojamos bakalauro studijų programos:

1. Biologija (3,5 m.);
2. Ekologija ir aplinkos valdymas (3,5 m.);
3. Hidrologija ir okeanografija (3,5 m).
Magistrantūros studijos – antroji studijų pakopa žyminti aukštąjį tam tikros mokslo krypties išsilavinimą, pasirengimą studijuoti trečios pakopos doktorantūros studijose. Studijos skirtos parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, susipažinusius su naujausiomis mokslo teorijomis, technologijomis ir metodais ir sugebančius kūrybingai pritaikyti studijose įgytas žinias mokslinėje ir praktinėje veikloje.

Magistrantūros studijų apimtis nuo 90 iki 120 kreditų. Didžioji dalis studijų laiko skiriama moksliniams tyrimams ir mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam magistro darbui parengti.

Šiuo metu Gamtos mokslų katedra kuruoja 3 antros pakopos magistrantūros studijų programas:

1. Ekologija ir aplinkotyra(2 m.);
2. Ichtiologija ir žuvininkystė (2 m.);
3. Jūrų hidrologija (1,5 m.)

Fizinių mokslų srities fizinės geografijos krypties (06P) doktorantūros studijos

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-702 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-1019 „Dėl doktorantūros teisės suteikimo“ pakeitimo“ buvo suteikta Fizinių mokslų srities fizinės geografijos krypties (06P)  doktorantūros teisė Vilniaus universitetui kartu su Klaipėdos universitetu ir Gamtos tyrimų centru.

Konkursai į doktorantūros studijas vykdomi atskirai, priklausomai nuo institucijai skirtų doktorantūros vietų 06P kryptyje.

Priėmimas į doktorantūrą >>>

Dokumentai:
  • Reglamentas >>>

  • Doktorantūros dalykų sandai >>>
  • Klaipėdos universitetui doktorantūros teisė Ekologijos ir aplinkotyros (EA) mokslo kryptyje buvo suteikta 2011 m., tai žymi ekologijos ir aplinkotyros jaunųjų mokslininkų rengimo mokyklos sėkmingos veiklos tęstinumą. Pirmą kartą ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties doktorantūros teisė KU suteikta 1997 m., atnaujinta 2003 m. Ši doktorantūra išsiskiria savo unikalia orientacija į jūrinius gamtos mokslus. Tyrimų objektas yra jūra, kaip sudėtinga vientisa gamtinė sistema; tyrimų tematika nukreipta į natūralių ir antropogeninių procesų sąveikos jūrų ir kranto zonos aplinkoje pažinimą. Tyrimų objekto kompleksiškumas lemia įvairių mokslo disciplinų, nuo biologų ir ekologų iki fizinės ir cheminės okeanografijos, jūrų geologijos ir geofizikos, o taip pat matematikos, informatikos, aplinkos inžinerijos, specialistų potencialo sutelkimo. Ši akademinė mokykla formuoja reikšmingą žmogiškąjį ir intelektinį jūros gamtos mokslų (okeanografijos) potencialą Lietuvai. Okeanografijos tyrimų nišos stiprėjimui tarptautiniu mastu didelę reikšmę turi tai, kad nuo 2011 m. KU kaip partneris dalyvauja Jūrų ekosistemų gerovės ir apsaugos (angl. Erasmus Mundus Doctoral Programme on Marine Ecosystem Health & Conservation – MARES) mokslo krypties doktorantūros studijų tarptautiniame konsorciume pagal ERASMUS Mundus programą. Taigi, KU EA doktorantūroje ir MARES programos doktorantai.

    Priėmimas į doktorantūrą >>>

    Dokumentai:

  • Reglamentas >>>

  • Doktorantūros komitetas >>>

  • Doktorantūros studijų programa priimtiems nuo 2013 m. >>>
  • Darbo tikslas yra sukurti ir išnagrinėti invazinių rūšių poveikio vertinimo metodikas jūrų ekosistemoms. Atliekama pagrindinių biologinių invazijų poveikio metodų lyginamoji analizė. Vertinamas svetimkraščių rūšių rizikos mažinimo priemonių efektyvumas taikant svetimkraščių rūšių indikatorius. Biologinės taršos indikatorius integruotas į bendrą vandens ekosistemos būklės vertinimo sistemą „NEAT“. Vertinamas Baltijos jūros naujų svetimkraščių rūšių invaziškumo potencialas, panaudojant MER metodą.

    Darbo vadovas - prof. habil. dr. Sergej Olenin, konsultantė - Anastacija Zaiko.
    Main task of dissertation is to assess non-indigenous species impact assessment methods in marine ecosystems. Non-indigenous species is an organism that is not native to a locality, having been moved there from its natural range by humans or other agents. Comparison of main bioinvasion impact assessment methods and risk management tool effectiveness is essential in non-indigenous species science. Integration of non-indigenous species biopolution index into „NEAT“ tool for marine ecosystem status assessment. Assessment of invasion potential of newly arrived species using MER method.

    Supervisor - prof. habil. dr. Sergej Olenin, adviser- Anastacija Zaiko.

    Kuršių Nerija geologiniu požiūriu – tai „gyvas“, iki šiol besiformuojantis darinys, kurį sudaro eolinės (vėjo sunešamos) nuogulos, pasižyminčios faziniu aktyvumu. Holoceno metu vyko aktyvių ir pasyvių (stabilių) kopų formavimosi laikotarpių (fazių) kaita. Šiuo tyrimu siekiama atkurti Kuršių Nerijos kopų geologinio vystymosi istoriją, detaliai atkuriant skirtingais laikotarpiais buvusį kopų reljefą. Tuo tikslu, pasitelkus šiuolaikinius geofizinius ir geochronologinius tyrimų metodus, planuojama tirti senuosius (palaidotus) dirvožemius ir sudaryti atitinkamas paleogeografines rekonstrukcijas. Tyrimo objektas yra ketinama pasirinkti Mirusias (Pilkąsias) kopas, esančias tarp Juodkrantės ir Pervalkos.

    Darbo vadovas - prof. dr. Albertas Bitinas.
    Curonian Spit in Lithuania is one of the most unique places in both cultural and geological terms. Curonian Spit composed of Aeolian deposits, characterized by the phase activity. This project aims to restore the geological development of the Curonian Spit dunes, by reconstructing the previous dune terrain of different periods. With the help of modern geophysical techniques and geochronological research, it is planned to investigate the old (buried) soils and to carry out the palaeogeographic reconstructions. The Dead (Gray) sand dunes located between Juodkrantė and Pervalka will be an object of studies.

    Supervisor - prof. dr. Albertas Bitinas.

    Disertacijos tikslas yra pietrytinės Baltijos jūros dalies ekosistemų būklės vertinimas remiantis dugno makrofaunos bendrijų charakteristikomis. Bentoso kokybės indekso (angl. BQI) validacija vertinant priekrantės vandens būklę pagal makrofaunos gausumą ir bioįvairovę pritaikant SDT (angl. Signal Detection Theory) metodą. Eutrofikacijos, pilamo grunto ir žvejybos tralavimo poveikių vertinimas makrofaunos rūšių jautrumui.

    Darbo vadovas - prof. dr. Darius Daunys.
    Dissertation aim is to assess the environmental status of the eastern part of the Baltic Sea according to macrozoobenthos species characteristics. The BQI (Benthos Quality Index) is used based on benthic species abundance and diversity and validated using SDT (Signal detection theory) method. Eutrophication, dredging and trawling impacts assessment to macrofauna species sensitivity in the Lithuanian part of the Baltic Sea.

    Supervisor - prof. dr. Darius Daunys.

    Šis tyrimas apima nuosėdų transporto mechanizmų Kuršių mariose ir Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje analizę. Pagrindinis tikslas yra sukurti nuosėdų transporto modelį, siekiant išnagrinėti Nemuno upe atneštų nuosėdų sklaidą ir nusėdimą, nustatyti erozijos ir akumuliacijos zonų susiformavimo tendencijas Kuršių mariose, ypač Nemuno deltoje, ir įvertinti nuosėdų transporto įtaką ekologiniams procesams. Modeliavimo užduočiai atlikti bus naudojami atviro kodo SHYFEM modelių sistemos (http://www.ismar.cnr.it/shyfem) baigtinių elementų hidrodinaminis ir nuosėdų transporto submodeliai.

    Darbo vadovas - prof. dr. Hans Georg Umgiesser.
    This research is focused on the analysis of sediment transport mechanisms in the Curonian Lagoon and Lithuania Baltic sea area. The aim is to develop the sediment transport model in order to see how the sediments coming from the Nemunas River are being spread, where erosion-accretion zone in the lagoon and especially in the Nemunas River delta are formed and to estimate the impact of sediment transport for ecological processes. The modelling task will be carried out using the hydrodynamic and sediment transport sub-modules from the open source SHYFEM model (http://www.ismar.cnr.it/shyfem).

    Supervisor - prof. dr. Hans Georg Umgiesser.

    Šiame darbe yra tyrinėjami daugiamečiai hidrofizikiniai ir hidrocheminiai parametrai: temperatūra, druskingumas ir deguonis pietryčių Baltijos jūroje nuo 1960 iki 2015 metų. Darbo tikslas yra nustatyti horizontalius ir vertikalius šių parametrų pasiskirstymus skirtingose priekrantės ir atviros jūros monitoringo stotyse ir ištirti jų ilgametę dinamiką. Vidutiniai vertikalūs ir horizontalūs parametrų pokyčiai buvo įvertinti naudojant SRSD (Sequential Regime Shift Detector) metodą, kuris remiasi nuosekliu t-testu. Šis tyrimas yra svarbus ekosistemų būklės vertinimui, klimato kaitos kontekste.

    Darbo vadovė - prof. dr. Inga Dailidienė, konsultantas - prof. dr. Kęstutis Dučinskas.
    The aim of this study is to analyse the long-term variability of hydrophysical parameters (water temperature, salinity and oxygen) in the south-eastern Baltic Sea. Knowledge changes in water masses is fundamental for the understanding of the functioning of marine ecosystem. For the analysis we use long-term vertical and horizontal the water temperature, salinity and oxygen datasets in the south-eastern Baltic Sea during the period 1960-2015 at different coastal and open sea monitoring stations. Average vertical and horizontal changes of the parameters were evaluated using SRSD (Sequential Regime Shift Detector) method, which based on a sequential t-test analysis. This study is an important for the ecosystem assessment, climate change context.

    Supervisor - prof. dr. Inga Dailidienė, adviser - prof. dr. Kęstutis Dučinskas.

    Kuršių marių būklę lemia pasklidoji tarša iš upių baseino, daugiausia perteklinio N, P ir Si prietaka. Žinios apie maistmedžiagių biogeocheminius virsmus ir jų biudžeto sudedamosios iki šiol yra skurdžios, tad marių būklės prognozės ypač neapibrėžtos, o pagrįsto valdymo galimybės ribotos. Darbo tikslas: sudaryti N, P ir Si biudžetą Kuršių marioms, įvertinant jų vaidmenį akumuliuoti maistmedžiages atneštas su Nemuno nuotėkiu arba praturtinti ištekančiame vandenyje į Baltijos priekrantę. Gautų rezultatų pagrindu nustatyti kitimo tendencijas, aptariant galimas priežastis bei aptarti galimybes vandens būklės gerinimui.

    Darbo vadovas - prof. dr. Marco Bartoli.
    The main aim is to evaluate how the biological and physical processes within the Curonian lagoon affect the loads of the three key nutrients N, Si and P during their path to the Baltic Sea from the inland under influence of global changes at the Nemunas watershed level. Specific objectives are: to analyze inflowing and outflowing monthly nutrient loads during 3 years, and in particular their interannual variability and understand the possible determinants (meteorological events affecting Nemunas River discharge, blooms of microalgae, dystrophic events, etc.).

    Supervisor - prof. dr. Marco Bartoli.

    Pagrindinis darbo tikslas: sukurti Nemuno baseino hidrologinį modelį, kuris sugebėtų aprašyti vandens balansą, nuosėdų ir maistmedžiagių dinamiką, bei panaudoti modelį sudarant prognozes susijusias su klimato kaita, žemės ūkio praktika ir kitais žmogaus veikla sukeltais veiksniais ir analizuoti galimus padarinius ekosistemoms. Hidrologinio modelio sudarymui yra panaudotas SWAT (Soil and Water Assessment Tool). Numatomas rezultatas: pilnai funkcionuojantis, sukalibruotas ir validuotas hidrologinis modelis aprašantis nuosėdų ir maistmedžiagių dinamiką Nemuno upės baseine, kuris galėtų būtį apjungtas su ekologiniais modeliais, tam, kad geriau suprasti studijų srities ir kitų regionų, pavyzdžiui, Kuršių marių, procesus.

    Darbo vadovas - prof. dr. Hans Georg Umgiesser, konsultantas - prof. dr. Vitalij Denisov.
    Main research objective is to apply hydrological modelling techniques and tools to construct a hydrological model that can describe the water, sediment and nutrient dynamics of the Nemunas River watershed; apply this model to forecast trends related to climate change, agricultural practices and other human-induced factors and analyze possible consequences on ecosystems. SWAT (Soil and Water Assessment Tool) is used for hydrological modeling of Nemunas River basin, as it has gained international acceptance as a robust interdisciplinary watershed modeling tool. The expected result of this study is a fully functioning, calibrated and validated hydrological model with sediment and nutrient dynamics of the Nemunas River basin, which could be coupled with ecological models for a better understanding of the dynamics in the study area and relevant regions, such as Curonian Lagoon.

    Supervisor - prof. dr. Hans Georg Umgiesser, adviser - prof. dr. Vitalij Denisov.

    Šiame moksliniame tyrime atliekamas ekosistemų teikiamų paslaugų vertinimas pakrančių lagūnose. Šiuo metu ekosistemų teikiamų paslaugų sąvoka yra labai svarbi savo tarpdisciplininiu požiūriu, kuris apima aplinkos, ekonomikos ir socialinių mokslų sritis. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – atlikti palyginamuosius tyrimus skirtinguose lagūnose, naudojantis sukurtu įrankiu ir kiekybiškai įvertinti ekosistemų teikiamų paslaugų pokyčius Oderio ir Kuršių mariose bei kituose Baltijos jūros pakrančių vandenyse. Ekosistemų teikiamų paslaugų vertinimas, gali būti panaudotas pakrančių valdyme ir jūrų politikos įgyvendinime.

    Darbo vadovas - prof. habil. dr. Gerald Schernewski.
    This research focus on ecosystem services assessment in coastal lagoons and waters. This concept of ecosystem services is now being highlighted due to its multidisciplinary approach bringing together environmental, economic and social sciences. The main objective of this study is to develop an assessment tool tailored for marine environment. In first stage there will be applications in Oder and Curonian Lagoons and coastal waters of Baltic Sea. The final result will be the enhancement of knowledge about this concept and its integration into management and conservation practices by governments and policy makers.

    Supervisor - prof. habil. dr. Gerald Schernewski.

    Sudaryti ekosisteminiu pagrindu paremtą ECOPATH/ECOSIM Kuršių marių modelį. Įvertinti versliniu požiūriu svarbiausių Kuršių marių žuvų išteklius ir jų dinamiką įtakojančius aplinkos veiksnių ir verslinės žvejybos įtaką žuvų ištekliams bei jų papildymui. Naudojant ECOSIM modelį, prognozuoti žuvų išteklių dinamiką ir verslinės žvejybos sugavimus ateityje. Pasitelkiant skirtingus scenarijus įvertinti, kurie veiksniai (aplinkos ar verslinė žvejyba) turi didesnę įtaką žuvų ištekliams ir dinamikai.

    Darbo vadovas - prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas.

    Pagrindinis šio tyrimo tikslas įvertinti esamą tvarumo būklę ir pažangą, taikant aplinkos, socialinių, ekonominių ir valdymo rodiklių rinkinius, kranto ir jūros zonose. Naujai sukurti rodiklių rinkiniai – gali būti naudojami kaip strateginio planavimo ir valdymo įrankis – jūrų ir pakrančių regionuose. Šis įrankis suteiks galimybę mokslininkams, savivaldybėms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms įvertinti tvarumo būklę ir apskaičiuoti darnaus vystymosi pokyčius ateityje.

    Darbo vadovas - prof. habil. dr. Gerald Schernewski.
    The main aim of this research is to develop the set of environmental, social well-being, economic, and governance indicators designed is to measure the present state of sustainability in coastal areas and assess success in different ICZM initiatives. The Indicator Set can be adjusted to the needs of municipalities and can serve as a decision support and strategic planning tool. The tool shall allow scientists, authorities and municipalities map the present state of sustainability and quantify changes in past and future.

    Supervisor - prof. habil. dr. Gerald Schernewski.

    Dėmesys yra skiriamas apvelingų poveikiui jūros bei tranzitinės jūros-marių sistemos aplinkai, hidrologiniams ir biologiniams procesams pietryčių Baltijos jūros priekrantėje. Apvelingo reiškinio visapusiai tyrimai yra svarbūs, nes jo metu staigiai pakitusi vandens temperatūra drastiškai pakeičia šilumos balansą bei nusistovėjusias sąlygas jūros paviršiuje. Taip susiformuoja unikalios hidrodinaminės ir hidrocheminės sąlygos, itin svarbios visai gamtinei aplinkai. Šio darbo naujumas – palydovių infraraudonųjų duomenų ir naujų metodų pritaikymas jūros paviršiaus temperatūros pokyčių analizei apvelingų metu, suteikiantis unikalios informacijos apie erdvinius ir laiko temperatūros pokyčius Baltijos jūroje bei Kuršių mariose.

    Darbo vadovė - prof. dr. Inga Dailidienė.
    The main focus is given to the upwelling impact on the sea and transit sea-lagoon system environment, i.e. hydrological and biological processes in the SE Baltic Sea coast. Comprehensive research of coastal upwelling is of a great importance, because a sudden drop in water temperature drastically changes the heat balance and established conditions of the sea surface. This leads to a unique combination of hydrodynamic and hydrochemical conditions, extremely important for the whole natural environment. The novelty of the study - application of the satellite infrared data and new methods for the sea surface temperature (SST) analysis during upwelling events, providing unique information about the spatial and temporal SST changes in the Baltic Sea and the Curonian Lagoon.

    Supervisor - prof. dr. Inga Dailidienė.

    Disertacijos tikslas - įvertinti juodažiočio grundalo Neogobius melanostomus gausumo dinamikos dėsningumus ir poveikį skirtingiems priekrantės mitybinio tinklo lygmenims priklausantiems organizmams. Išsamūs grundalo tyrimai yra svarbūs, nes ši invazinė žuvų rūšis greitai pasiekia didelį gausumą ir pradeda veikti natūralų vietinės ekosistemos funkcionavimą. Darbo metu analizuojant istorinius duomenis bei atliekant skrandžio turinio ir stabiliųjų izotopų analizes vertinamas juodažiočio grundalo poveikis smėlėto ir akmenuoto biotopų bentofaunai, mitybinės nišos persidengimas su dugninėmis žuvimis ir žiemojančiomis antimis bei reikšmė plėšrių žuvų dietoje.

    Darbo vadovė - doc. dr. Jūratė Lesutienė.
    The main objective is to determine pattern of the round goby Neogobius melanostomus abundance dynamics and its impact on the organisms belonging to different trophic levels of the coastal food web. Detailed round goby investigations are important, because this invasive fish rapidly increases in abundance and begins of effect natural functioning of native ecosystem. In the course of current study, the impact of round goby on benthic fauna of sandy and rocky biotopes, feeding niche overlap with benthic fish and wintering ducks and importance in the diet of predatory fish will be evaluated analysing historical data and applying stomach content and stable isotope analyses.

    Supervisor - doc. dr. Jūratė Lesutienė.
    Tema: Akvakultūroje introdukuotų invazinių rūšių poveikis priekrantės ekosistemoms
    Darbo vadovai - prof. habil. dr. Sergej Olenin ir prof. dr. Marleen De Troch.

    Disertaciniame darbe nagrinėjami ilgamečiai (apie 40 m.) pietryčių Baltijos jūros ir Kuršių marių dugno bestuburių bendrijų kokybinių ir kiekybinių charakteristikų pokyčiai. Ypatingas dėmesys skiriamas režimo pokyčio (angl. regime shift) aptikimui ir analizei.

    Darbo vadovas - prof. habil. dr. Sergej Olenin.
    The aim is to analyse the long-term (ca. 40 years) changes in the macrzoobenthos communities of the south-eastern Baltic Sea and the Curonian Lagoon. Special attention is paid to the identification and analysis of the regime shifts.

    Supervisor - prof. habil. dr. Sergej Olenin.
    Tema: Klimatinių ir socioekonominių veiksnių įtaka pajūrio krašto urbanistinei raidai (Lietuvos pajūrio pavyzdžiu)
    Darbo vadovė - prof. dr. Inga Dailidienė.

    Impact of climate and socio - economic factors on coastal urban development (Lithuanian coastal example)
    Supervisor - prof. dr. Inga Dailidienė.
    Tema: Kuršių nerijos (Lietuvos dalies) kraštovaizdžio estetinio patrauklumo vertinimas taikant geografinę informacijos sistemą
    Darbo vadovas - prof. dr. Ramūnas Povilanskas.

    Application of the Geographical Information System for the assessment of the aesthetic appeal of the Curonian Spit (Lithuania)
    Supervisor - prof. dr. Ramūnas Povilanskas.

    Ekosistemomis grįstas žuvininkystės valdymas - nauja žuvininkystės vadybos kryptis, pirmiausiai dėmesį sutelkiant ne į tikslinę rūšį, o į ekosistemą. Šio darbo tikslas – sukurti Kuršių marių žuvų 0+ kohortos išgyvenamumo modelį - ekosistemomis grįsto žuvininkystės valdymo išteklių prognozavimo priemonę. Dažniausiai prognozavimui naudojami klasikiniai Beverton’o–Holt’o (1993) ir Ricker’io (1954) bandos papildymo modeliai remiasi neršiančių patelių biomase, tačiau yra manoma, kad žuvų išgyvenamumas ankstyvaisiais ontogenezės etapais yra lemiamas veiksnys, reguliuojantis bandos papildymą. Šio darbo esmė – įvesti į bandos pasipildymo modelį lervutes ir jauniklius, jų išgyvenamumo priklausomybę nuo sezoninės planktono gausumo ir rūšinės sudėties bei kitų veiksnių parametrų kaitos.

    Darbo vadovas - prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas.
    Ecosystem-based fisheries management - a new fisheries management trend, primarily focusing not on target species but on ecosystem. The goal of this research is to create the survival model of YOY fish - as forecasting tool for an ecosystem-based management of fisheries. According to Beverton-Holt (1993) and Ricker (1954) models recruitment depends on spawning stock biomass, but is believed that fish survival in early stages of ontogenesis is the most important recruitment factor. The essence of this work is to introduce into the model the pre-recruits (eggs, larvae, juveniles, ect.), their survival it depends on seasonal plankton abundance, species composition and other factors parameters changes.

    Supervisor - prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas.

    Tyrinėju vandeniu plintančias, patogenines Vibrio spp. bakterijas, kurios sukelia infekcines ligas ir jų sukeltų susirgimų skaičius metai iš metų didėja visoje Baltijos jūroje. Molekuliniais metodais bus bandoma nustatyti šių bakterijų buvimas pietryčių Baltijos jūros pakrantėje, rūšinė sudėtis, erdvinis paplitimas, o taip pat plitimo būdai, tokie kaip: mikroplastikas, paukščių išmatos, balastiniai vandenys, bei potenciali rizika žmogaus sveikatai.

    Darbo vadovas - prof. dr. Gerald Schernewski.
    I‘m working on common aquatic bacteria Vibrio spp. in the southern-east Baltic Sea, because the number of illness cases of Vibrio spp. infections increased throughout the years around the Baltic Sea. Using molecular techniques in this study I will investigate the presence of Vibrio spp., their species diversity, spatial distribution and vectors such as: microplastics, faeces of birds, ballast waters and the potential risk for the health of humans.

    Supervisor - prof. dr. Gerald Schernewski.

    Disertacijos tikslas ištirti ledo dangos poveikį ekologiniams procesams, tokiems kaip deguonies prisotinimas žemesniuose vandens storymės sluoksniuose, skirtingais aktyvios vegetacijos etapais fitoplanktono suvartojamų azoto ir fosforo junginių kiekiai, bei fitoplanktono sezoninė sukcesija ir daugiamečiai pokyčiai vykstantys Kuršių mariose. Šis tyrimas bus atliekamas taikant ledo in situ ir palydovinių duomenų analizės ir skaitinio modeliavimo metodus. Studija svarbi tuo, kad moksliniame kontekste vis dar stokojama išsamių tyrimų ledo dangos ir jos kaitos poveikio Kuršių marių ekosistemai klimato kaitos kontekste, taikant pažangius analizės metodus.

    Darbo vadovas - prof. dr. Hans Georg Umgiesser.
    The aim is to investigate ice cover impact on ecological processes, such as oxygen saturation in the lower levels of the water column, consumption of nitrogen and phosphorus compounds by phytoplankton community during the different stages of active vegetation season, and phytoplankton seasonal succession and multiannual changes in the Curonian lagoon. This goal will be accomplished by using ice in situ and remote sensing data analysis and numerical modelling approach. The study is important due to the lack of comprehensive studies of ice cover and its effect on the ecosystem of the Curonian lagoon in the context of climate change, through application of advanced analytic al methods.

    Supervisor - prof. dr. Hans Georg Umgiesser.

    Vandens svetimkraštės rūšys - paplitusios už savo natūralaus arealo ribų laikomos grėsme vietinėms ekosistemoms, bioįvairovei, ekonomikai ir kai kuriais atvejais netgi žmonių sveikatai dėl savo patogeniškumo, todėl šių rūšių identifikavimas, jų poveikio nustatymas yra vienas iš pagrindinių aplinkosaugos tikslų. Disertacijos tikslas yra prognozuoti svetimkraščių rūšių plitimo riziką Klaipėdos uoste priklausomai nuo biotinių ir abiotinių aplinkos sąlygų. Identifikuoti potecialius svetimkraščių rūšių donorinius regionus bei maršrutus Klaipėdos uostui pritaikant ekologinį nišų modeliavimą bei sukurti rodiklį, kuris leistų įvertinti svetimkraščių rūšių plitimo riziką tarp uostų visoje Baltijos jūroje.

    Darbo vadovas - prof. habil. dr. Sergej Olenin.
    Non-indigenous species – species that have spread outside its native distributional range and is considered a threat for native ecosystems, biodiversity, economis and sometimes even human health because of their pathogenic nature. Therefore the main aim of environmental protection is detect and identify these species, their impacts.The aim of this work is to assess the risk of non-indigenous species spread to Klaipeda port depending on biotic and abiotic factors of the environment. Also to identify potential donor regions and routes of non-indigenous species spread to the port of Klaipeda using the ecological niche modelling and to develop an index for risk assessment evaluation between all ports of the Baltic sea.

    Supervisor - prof. habil. dr. Sergej Olenin.
    Nuotolinių metodų taikymas tarptautinių tarpinių vandenų tvarkymo sistemose globalinio klimato kaitos sąlygomis
    Darbo vadovas - prof. dr. Ramūnas Povilanskas.
    Mindaugas Mačiulis (nuo 2009, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Pempės (Vanellus vanellus) veisimosi ekologija ir populiacijos būklė pamario užliejamose pievose (vad. dr. Mindaugas Dagys).
    Raimonda Ilginė (Kybrancienė) (nuo 2010, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Makrofitų bendrijų sudėtis, paplitimas ir funkcinis vaidmuo estuarinėje ekosistemoje (vad. prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė)
    Kristina Mickuvienė (nuo 2010, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Naftos ir naftos produktų transformacija jūriniame vandenyje (vad. doc. dr. Audronė Žukauskaitė).
    Marija Volkova (nuo 2010, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Radionuklidų sklaida ir pasiskirstymas Kuršių marių ekosistemos komponentuose (vad. dr. Ričardas Paškauskas).
    Edvardas Valaitis (nuo 2011, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Krantotvarkos priemonių taikymas intensyvaus naudojimo kranto zonoje ir jų įtaka saugomoms teritorijoms.
    Ligita Venckuvienė (nuo 2014, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Žemės ūkio naudmenų poveikio pakrantės lagūnos ekosistemai analizė ir vertinimas taikant agroekosistemų dinaminius imitacinius modelius (vad. prof. dr. Vitalij Denisov).
    Arūnas Balčiūnas (nuo 2011, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Jūrinių šiukšlių poveikis gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai Lietuvos kranto zonoje (vad. dr. Nerijus Blažauskas, konsult. prof. habil. dr. Gerald Schernewski).
    Donatas Bagočius (nuo 2012, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Povandeninio triukšmo tarša ir jos poveikis jūros aplinkai (vad. dr. Nerijus Blažauskas).
    Rūta Žilienė (nuo 2012, KU Ekologija ir aplinkotyra)
    • Tema: Uždarose sistemose laikomų Juodosios jūros afalinų individualios ir socialinės elgsenos analizė (vad. prof. dr. Darius Daunys, konsult. dr. Fabienne Delfour).
    Rasa Morkūnė (Uznytė) (2017, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Mitybos tinklas Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje: struktūra ir organinės medžiagos srautai (Food web of the Lithuanian Baltic sea coastal zone: structure and organic matter flows)" (vad. prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas)
    Martina Marič (2016, pagal Erasmus Mundus programą MARES) „Svetimkraštės rūšys Viduržemio jūros saugomose teritorijose: įvairovė, paplitimas ir poveikis (Non-indigenous species in the Mediterranean Marine Protected Areas: diversity, distribution and impacts)“ (vad. prof. habil. dr. Sergej Olenin, prof. Anna Occhipinti-Ambrogi (Italija) ir prof. dr. Marleen De Troch (Belgija)). PDF
    Aistė Paldavičienė (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Cianotoksinai ir jų akumuliacija Kuršių mariose (Cyanotoxins and their accumulation in the Curonian Lagoon) “ (vad. prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas, kons. prof. dr. Hanna Mazur-Marzec (Lenkija)). PDF

    Daniel Depellegrin (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Ekologinių, ekonominių ir sociokultūrinių išteklių, skirtų Lietuvos Baltijos jūros pakrantės tvariai plėtrai, kompleksinis vertinimas“ (vad. dr. Nerijus Blažauskas).

    Sergej Suzdalev (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Pavojingų medžiagų pasiskirstymas ir geocheminės anomalijos labai pakeisto vandens telkinio dugno nuosėdose (Hazardous substances distribution and geochemical anomalies in the sediments of a heavily modified water body)“ (vad. doc. dr. Saulius Gulbinskas). santrauka

    Dmitrij Gerok (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Baltijos jūros pietrytinės dalies bei gretimos sausumos geologinė sandara ir paleoįrėžių erdvinis paplitimas (Geological structure and spatial distribution of palaeo-incisions in the southeastern part of the Baltic Sea and adjacent land)“ (vad. prof. dr. Albertas Bitinas). PDF, santrauka

    Algirdas Švanys (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Alelopatiškai aktyvaus makrofito Myriophyllum spicatum poveikis potencialiai toksiškai Microcystis aeruginosa melsvabakterei (Effects of the allelopathically active macrophyte Myriophyllum spicatum on the potentially toxic cyanobacterium Microcystis aeruginosa)“ (vad. dr. Ričardas Paškauskas, kons. doc. dr. Sabine Hilt (Vokietija)). PDFsantrauka

    Jolita Petkuvienė (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Fosforo formų kaita Kuršių mariose ir jos reikšmė eutrofikacijos procesui (Phosphorus Pool Variations in the Curonian Lagoon and its Implication to Eutrophication)“ (vad. prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas, kons. dr. Gianmarco Giordani (Italija)). PDFsantrauka
    Aleksej Šaškov (2014, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Povandeninių nuotolinių vaizdo ir akustinių duomenų panaudojimas kiekybinei dugno biotopų identifikacijai, prognostiniam kartografavimui ir aiškinamųjų modelių kūrimui (Application of underwater remote imagery and acoustic data for quantitative benthic biotopes identification, predictive mapping and building of explanatory models)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin). PDF
    Sigitas Šulčius (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Virusų ir bakterijų sąveika skirtingose priekrantės ekosistemų sąlygose (Virus-bacteria interactions under different conditions of coastal ecosystems)" (vad. dr. R. Paškauskas). PDF

    Aleksas Narščius (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Vandens svetimkraščių rūšių informacinių sistemų kūrimas ir taikymas (Development and application of the information systems on aquatic non-indigenous species)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin). PDF

    Andrius Šiaulys (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Empirinis makrozoobentoso rūšių pasiskirstymo modeliavimas ir dugno buveinių kokybės vertinimas (Empirical modelling of macrozoobenthos species distribution and benthic habitat quality assessment)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin, kons. prof. dr. D. Daunys). PDF

    Evelina Grinienė (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Planktono infuzorijų įvairovė ir funkcinis vaidmuo eutrofinėje priekrantės lagūnoje (Diversity and functional role of plankton ciliates in a eutrophic coastal lagoon)" (vad. doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė). PDF
    Diana Vaičiūtė (2012, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Estuarinės kilmės vandens masių optiškai aktyvių komponentų ir fitoplanktono pasiskirstymo dėsningumai pietryčių Baltijoje (Distribution patterns of optically active components and phytoplankton in the estuarine plume in the south eastern Baltic Sea)" (vad. dr. R. Pilkaitytė, kons. doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė, doc. dr. D. Daunys). PDF

    Aurelija Samuilovienė (2012, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Genetinė lašišų (Salmo salar L.) ir šlakių (Salmo trutta L.) populiacijų struktūra Lietuvos upėse (Population genetic structure of Salmon (Salmo Salar L.) and sea trout (Salmo Trutta L.) in Lithuanian rivers)" (vad. dr. R. Gross (Estija)). PDF
    Mindaugas Žilius (2011, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Deguonies ir maistmedziagių apykaita tarp dugno nuosėdų ir priedugninio vandens tranzitinėje borealinėje lagūnoje (Oxygen and nutrient exchange at the sediment-water interface in the eutrophic boreal lagoon at the Baltic Sea)" (vad. doc. dr. D. Daunys). PDF

    Nerijus Nika (2011, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Šlakių Salmo trutta L. reprodukcijos ekologija ir efektyvumas mažame lygumų upelyje vakarų Lietuvoje (Reproductive ecology and success of sea trout Salmo trutta L. in a small lowland stream of Western Lithuania)"(vad. dr. T. Virbickas). PDF

    Arvydas Švagždys (2010, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka žuvų sugavimų kaitai Kuršių mariose" (vad. dr. R. Repečka). PDF
    Loreta Kelpšaitė (2009). Talino Technologijos universitete apginta daktaro disertacija tema „Changing properties of wind waves and vessel wakes on the eastern coast of the Baltic Sea“.

    Martynas Bučas (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria Lumbricalis (Hudson) J.V. Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje (Distribution patterns and ecological role of the red alga Furcellaria Lumbricalis (Hudson) J.V. Lamouroux off the exposed Baltic Sea coast of Lithuania)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin, kons. doc. dr. Darius Daunys). PDF

    Georg Umgiesser (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Skaitinis modelis seklių lagūnų vandens kokybės tyrimui (A numerical model for water quality studies in shallow lagoons)" (kons. doc. dr. A. Razinkovas, doc. dr. P. Zemlys).  PDF

    Tomas Ruginis (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Margųjų upėtakių (Salmo trutta L.) mitybos ištekliai ir dietos ypatumai borealinės zonos mažose lygumų upėse" (vad. doc. dr. A. Razinkovas).

    Jūratė Lesutienė (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Kuršių marių zooplanktono ir nektobentoso trofinės sąveikos litoralės biotopuose (Food web of the Curonian lagoon: organic matter sources and feeding of mysids)" (vad. doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė, prof. dr. Elena Gorokhova (Švedija)). PDF

    Anastasija Zaiko (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Dvigeldžio invazinio moliusko Dreissena Polymorpha (Pallas, 1771) funkcinis vaidmuo Formuojant dugno buveines borealinės lagūnos ekosistemoje (Habitat engineering role of the invasive bivalve Dreissena polymorpha (Pallas, 1771) in the boreal lagoon ecosystem)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin, kons. doc. dr. Darius Daunys). PDF

    Ali Ertürk (2008, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Biogeninių medžiagų apkrovos modeliavimas estuarinėse lagūnose (Modelling the response of an estuarine lagoon to nutrient inputs)" (kons. doc. dr. A. Razinkovas, doc. dr. P. Zemlys).

    Inga Dailidienė (2007). Vilniaus universitete apginta disertacija. Daktaro disertacijos tema: "Hidroklimatinių sąlygų kaitos ypatumai Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose".

    Renata Pilkaitytė (2003) "Fitoplanktono kaita ir gausumas eutrofinėse estuarinėse lagūnose" (vad. prof. habil. dr. J. Virbickas, kons.: doc. dr. A. Razinkovas, prof. dr. H. Schubert (Vokietija)).

    Rita Jankauskienė (2001) "Ponto-Kaspijos aukštesniųjų vėžiagyvių bei žuvų lervų trofiniai ryšiai Kuršių marių litoralėje" (vad. habil. dr. J. Šyvokienė, kons. doc. dr. A. Razinkovas, prof. habil. dr. S. Olenin).

    Darius Daunys (2001) Tema: Dugno makrofaunos kaitos dėsningumai ir vaidmuo seklioje priekrantės lagūnoje (vad. prof. habil. dr. S. Olenin).

    Zita Rasuolė Gasiūnaitė (2000) "Planktono vėžiagyvių sezoninė dinamika ir erdvinis heterogeniškumas eutrofinėje priekrantės lagūnoje" (vad. doc. dr. A. Razinkovas).