Studijos

0
Bakalauro studijų programos
0
Magistro studijų programos
0
Doktorantūros studijų programa

Bakalauro studijos

Bakalauro (I-osios pakopos) studijų programos skiriamos teorinių pagrindų ir bendrų gebėjimų ugdymui. Studijos orientuotos į aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pasirinktos studijų krypties pagrindinių žinių formavimą ir aukščiausio lygio profesinių įgūdžių ugdymą.

3,5 metų studijos !!!

Nuo 2015 m. visų Gamtos katedros kuruojamų bakalauro studijų programų apimtis yra 210 kreditų (iki 2015 m, 240 kreditų). Pirmosios pakopos studijos trunka 3,5 metų. Studijos baigiamos bakalauro baigiamuoju darbu. Baigus studijas ir suteikiamas atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Toliau studijas galima tęsti magistrantūros studijose.

Magistro studijos

Magistrantūros studijos – antroji studijų pakopa žyminti aukštąjį tam tikros mokslo krypties išsilavinimą, pasirengimą studijuoti trečios pakopos doktorantūros studijose. Studijos skirtos parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, susipažinusius su naujausiomis mokslo teorijomis, technologijomis ir metodais ir sugebančius kūrybingai pritaikyti studijose įgytas žinias mokslinėje ir praktinėje veikloje.

Studijos trunka nuo 1,5 metų !!!

Magistrantūros studijų apimtis nuo 90 iki 120 kreditų. Didžioji dalis studijų laiko skiriama moksliniams tyrimams ir mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam magistro darbui parengti.

 3 antros pakopos magistrantūros studijų programos: 1. Jūrų hidrologija (1,5 m.), 2. Ekologija ir aplinkotyra(2 m.); 3. Ichtiologija ir žuvininkystė (2 m.).

Studijos Klaipėdos universitete vykdomos pagal universitetinį laipsnį suteikiančias studijų programas.
Laipsnį suteikiančios studijų programos yra trijų pakopų: I-oji pakopa – bakalauro; II-oji pakopa – magistrantūros; III-oji pakopa – doktorantūros.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos teikia universalųjį bendrąjį išsilavinimą, yra labiau orientuotos į teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Baigus šias studijas įgyjamas atitinkamos studijų krypties bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir kvalifikacija, tą paliudija bakalauro diplomas.

Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus magistrantūros studijų programas, įgyjamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija, tą paliudija magistro diplomas.

Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo doktorantūroje. Baigus doktorantūros studijas ir apgynus disertaciją, įgyjamas mokslo (meno) daktaro laipsnis, tą paliudija daktaro diplomas.

Lietuvoje veikia nacionalinė aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistema. Vykdomos tik akredituotos studijų programos. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Studijų apimtis matuojama studijų kreditais. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų. Vienas studijų kreditas lygus vienam Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditui.
Bakalauro (I-osios pakopos) studijų programos skiriamos teorinių pagrindų ir bendrų gebėjimų ugdymui. Studijos orientuotos į aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pasirinktos studijų krypties pagrindinių žinių formavimą ir aukščiausio lygio profesinių įgūdžių ugdymą.

Nuo 2015 m. visų Gamtos katedros kuruojamų bakalauro studijų programų apimtis yra 210 kreditų (iki 2015 m, 240 kreditų). Pirmosios pakopos studijos trunka 3,5 metų. Studijos baigiamos bakalauro baigiamuoju darbu. Baigus studijas ir suteikiamas atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Toliau studijas galima tęsti magistrantūros studijose.

Gamtos katedros kuruojamos bakalauro studijų programos:

1. Biologija (3,5 m.);
2. Ekologija ir aplinkos valdymas (3,5 m.);
3. Hidrologija ir okeanografija (3,5 m).
Magistrantūros studijos – antroji studijų pakopa žyminti aukštąjį tam tikros mokslo krypties išsilavinimą, pasirengimą studijuoti trečios pakopos doktorantūros studijose. Studijos skirtos parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, susipažinusius su naujausiomis mokslo teorijomis, technologijomis ir metodais ir sugebančius kūrybingai pritaikyti studijose įgytas žinias mokslinėje ir praktinėje veikloje.

Magistrantūros studijų apimtis nuo 90 iki 120 kreditų. Didžioji dalis studijų laiko skiriama moksliniams tyrimams ir mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam magistro darbui parengti.

Šiuo metu Gamtos mokslų katedra kuruoja 3 antros pakopos magistrantūros studijų programas:

1. Ekologija ir aplinkotyra(2 m.);
2. Ichtiologija ir žuvininkystė (2 m.);
3. Jūrų hidrologija (1,5 m.)

Fizinių mokslų srities fizinės geografijos krypties (06P) doktorantūros studijos

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-702 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-1019 „Dėl doktorantūros teisės suteikimo“ pakeitimo“ buvo suteikta Fizinių mokslų srities fizinės geografijos krypties (06P)  doktorantūros teisė Vilniaus universitetui kartu su Klaipėdos universitetu ir Gamtos tyrimų centru.

Konkursai į doktorantūros studijas vykdomi atskirai, priklausomai nuo institucijai skirtų doktorantūros vietų 06P kryptyje.

Priėmimas į doktorantūrą >>>

Dokumentai:
  • Reglamentas >>>

  • Doktorantūros dalykų sandai >>>
  • Tema: Klimatinių ir socioekonominių veiksnių įtaka pajūrio krašto urbanistinei raidai (Lietuvos pajūrio pavyzdžiu)
    Darbo vadovė - prof. dr. Inga Dailidienė.

    Impact of climate and socio - economic factors on coastal urban development (Lithuanian coastal example)
    Supervisor - prof. dr. Inga Dailidienė.
    Tema: Kuršių nerijos (Lietuvos dalies) kraštovaizdžio estetinio patrauklumo vertinimas taikant geografinę informacijos sistemą
    Darbo vadovas - prof. dr. Ramūnas Povilanskas.

    Application of the Geographical Information System for the assessment of the aesthetic appeal of the Curonian Spit (Lithuania)
    Supervisor - prof. dr. Ramūnas Povilanskas.
    Nuotolinių metodų taikymas tarptautinių tarpinių vandenų tvarkymo sistemose globalinio klimato kaitos sąlygomis
    Darbo vadovas - prof. dr. Ramūnas Povilanskas.
    Fizinių geografinių veiksnių poveikis Pietų Baltijos pajūrio kurortų konkurencingumui
    Darbo vadovas - prof. dr. Ramūnas Povilanskas
    Rasa Morkūnė (Uznytė) (2017, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Mitybos tinklas Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje: struktūra ir organinės medžiagos srautai (Food web of the Lithuanian Baltic sea coastal zone: structure and organic matter flows)" (vad. prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas)
    Martina Marič (2016, pagal Erasmus Mundus programą MARES) „Svetimkraštės rūšys Viduržemio jūros saugomose teritorijose: įvairovė, paplitimas ir poveikis (Non-indigenous species in the Mediterranean Marine Protected Areas: diversity, distribution and impacts)“ (vad. prof. habil. dr. Sergej Olenin, prof. Anna Occhipinti-Ambrogi (Italija) ir prof. dr. Marleen De Troch (Belgija)). PDF
    Aistė Paldavičienė (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Cianotoksinai ir jų akumuliacija Kuršių mariose (Cyanotoxins and their accumulation in the Curonian Lagoon)“ (vad. prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas, kons. prof. dr. Hanna Mazur-Marzec (Lenkija)). PDF

    Daniel Depellegrin (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Ekologinių, ekonominių ir sociokultūrinių išteklių, skirtų Lietuvos Baltijos jūros pakrantės tvariai plėtrai, kompleksinis vertinimas (Integrated assessment of ecological, economic and socio – cultural resources for the sustainable development of the Lithuanian Baltic Sea coast)“ (vad. dr. Nerijus Blažauskas).

    Sergej Suzdalev (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Pavojingų medžiagų pasiskirstymas ir geocheminės anomalijos labai pakeisto vandens telkinio dugno nuosėdose (Hazardous substances distribution and geochemical anomalies in the sediments of a heavily modified water body)“ (vad. doc. dr. Saulius Gulbinskas). santrauka

    Dmitrij Gerok (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Baltijos jūros pietrytinės dalies bei gretimos sausumos geologinė sandara ir paleoįrėžių erdvinis paplitimas (Geological structure and spatial distribution of palaeo-incisions in the southeastern part of the Baltic Sea and adjacent land)“ (vad. prof. dr. Albertas Bitinas). PDF, santrauka

    Algirdas Švanys (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Alelopatiškai aktyvaus makrofito Myriophyllum spicatum poveikis potencialiai toksiškai Microcystis aeruginosa melsvabakterei (Effects of the allelopathically active macrophyte Myriophyllum spicatum on the potentially toxic cyanobacterium Microcystis aeruginosa)“ (vad. dr. Ričardas Paškauskas, kons. doc. dr. Sabine Hilt (Vokietija)). PDFsantrauka

    Jolita Petkuvienė (2015, KU Ekologija ir aplinkotyra) „Fosforo formų kaita Kuršių mariose ir jos reikšmė eutrofikacijos procesui (Phosphorus Pool Variations in the Curonian Lagoon and its Implication to Eutrophication)“ (vad. prof. dr. Artūras Razinkovas-Baziukas, kons. dr. Gianmarco Giordani (Italija)). PDFsantrauka
    Aleksej Šaškov (2014, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Povandeninių nuotolinių vaizdo ir akustinių duomenų panaudojimas kiekybinei dugno biotopų identifikacijai, prognostiniam kartografavimui ir aiškinamųjų modelių kūrimui (Application of underwater remote imagery and acoustic data for quantitative benthic biotopes identification, predictive mapping and building of explanatory models)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin). PDF
    Sigitas Šulčius (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Virusų ir bakterijų sąveika skirtingose priekrantės ekosistemų sąlygose (Virus-bacteria interactions under different conditions of coastal ecosystems)" (vad. dr. R. Paškauskas). PDF

    Aleksas Narščius (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Vandens svetimkraščių rūšių informacinių sistemų kūrimas ir taikymas (Development and application of the information systems on aquatic non-indigenous species)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin). PDF

    Andrius Šiaulys (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Empirinis makrozoobentoso rūšių pasiskirstymo modeliavimas ir dugno buveinių kokybės vertinimas (Empirical modelling of macrozoobenthos species distribution and benthic habitat quality assessment)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin, kons. prof. dr. D. Daunys). PDF

    Evelina Grinienė (2013, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Planktono infuzorijų įvairovė ir funkcinis vaidmuo eutrofinėje priekrantės lagūnoje (Diversity and functional role of plankton ciliates in a eutrophic coastal lagoon)" (vad. doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė). PDF
    Diana Vaičiūtė (2012, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Estuarinės kilmės vandens masių optiškai aktyvių komponentų ir fitoplanktono pasiskirstymo dėsningumai pietryčių Baltijoje (Distribution patterns of optically active components and phytoplankton in the estuarine plume in the south eastern Baltic Sea)" (vad. dr. R. Pilkaitytė, kons. doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė, doc. dr. D. Daunys). PDF

    Aurelija Samuilovienė (2012, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Genetinė lašišų (Salmo salar L.) ir šlakių (Salmo trutta L.) populiacijų struktūra Lietuvos upėse (Population genetic structure of Salmon (Salmo Salar L.) and sea trout (Salmo Trutta L.) in Lithuanian rivers)" (vad. dr. R. Gross (Estija)). PDF
    Mindaugas Žilius (2011, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Deguonies ir maistmedziagių apykaita tarp dugno nuosėdų ir priedugninio vandens tranzitinėje borealinėje lagūnoje (Oxygen and nutrient exchange at the sediment-water interface in the eutrophic boreal lagoon at the Baltic Sea)" (vad. doc. dr. D. Daunys). PDF

    Nerijus Nika (2011, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Šlakių Salmo trutta L. reprodukcijos ekologija ir efektyvumas mažame lygumų upelyje vakarų Lietuvoje (Reproductive ecology and success of sea trout Salmo trutta L. in a small lowland stream of Western Lithuania)"(vad. dr. T. Virbickas). PDF

    Arvydas Švagždys (2010, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Gamtinių ir antropogeninių veiksnių įtaka žuvų sugavimų kaitai Kuršių mariose" (vad. dr. R. Repečka). PDF
    Loreta Kelpšaitė (2009). Talino Technologijos universitete apginta daktaro disertacija tema „Changing properties of wind waves and vessel wakes on the eastern coast of the Baltic Sea“.

    Martynas Bučas (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria Lumbricalis (Hudson) J.V. Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje (Distribution patterns and ecological role of the red alga Furcellaria Lumbricalis (Hudson) J.V. Lamouroux off the exposed Baltic Sea coast of Lithuania)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin, kons. doc. dr. Darius Daunys). PDF

    Georg Umgiesser (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Skaitinis modelis seklių lagūnų vandens kokybės tyrimui (A numerical model for water quality studies in shallow lagoons)" (kons. doc. dr. A. Razinkovas, doc. dr. P. Zemlys).  PDF

    Tomas Ruginis (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Margųjų upėtakių (Salmo trutta L.) mitybos ištekliai ir dietos ypatumai borealinės zonos mažose lygumų upėse" (vad. doc. dr. A. Razinkovas).

    Jūratė Lesutienė (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Kuršių marių zooplanktono ir nektobentoso trofinės sąveikos litoralės biotopuose (Food web of the Curonian lagoon: organic matter sources and feeding of mysids)" (vad. doc. dr. Z. R. Gasiūnaitė, prof. dr. Elena Gorokhova (Švedija)). PDF

    Anastasija Zaiko (2009, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Dvigeldžio invazinio moliusko Dreissena Polymorpha (Pallas, 1771) funkcinis vaidmuo Formuojant dugno buveines borealinės lagūnos ekosistemoje (Habitat engineering role of the invasive bivalve Dreissena polymorpha (Pallas, 1771) in the boreal lagoon ecosystem)" (vad. prof. habil. dr. S. Olenin, kons. doc. dr. Darius Daunys). PDF

    Ali Ertürk (2008, KU Ekologija ir aplinkotyra) "Biogeninių medžiagų apkrovos modeliavimas estuarinėse lagūnose (Modelling the response of an estuarine lagoon to nutrient inputs)" (kons. doc. dr. A. Razinkovas, doc. dr. P. Zemlys).

    Inga Dailidienė (2007). Vilniaus universitete apginta disertacija. Daktaro disertacijos tema: "Hidroklimatinių sąlygų kaitos ypatumai Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose".

    Renata Pilkaitytė (2003) "Fitoplanktono kaita ir gausumas eutrofinėse estuarinėse lagūnose" (vad. prof. habil. dr. J. Virbickas, kons.: doc. dr. A. Razinkovas, prof. dr. H. Schubert (Vokietija)).

    Rita Jankauskienė (2001) "Ponto-Kaspijos aukštesniųjų vėžiagyvių bei žuvų lervų trofiniai ryšiai Kuršių marių litoralėje" (vad. habil. dr. J. Šyvokienė, kons. doc. dr. A. Razinkovas, prof. habil. dr. S. Olenin).

    Darius Daunys (2001) Tema: Dugno makrofaunos kaitos dėsningumai ir vaidmuo seklioje priekrantės lagūnoje (vad. prof. habil. dr. S. Olenin).

    Zita Rasuolė Gasiūnaitė (2000) "Planktono vėžiagyvių sezoninė dinamika ir erdvinis heterogeniškumas eutrofinėje priekrantės lagūnoje" (vad. doc. dr. A. Razinkovas).